Laivų manevravimo ar pavairavimo įrenginiai (dažnai vadinami tiesiog „padrulkėmis“ arba lietuviškiau - povairėmis) daugeliui asocijuojasi su dideliais ir brangiais laivais, kadangi vis dar išlieka klaidingas stereotipas, jog tokie įrenginiai yra be galo brangūs ir juos įmontuoti galima tik į didesnius laivus. Anaiptol!
Šiandien manevravimo įrenginių gamintojai gali pasiūlyti modelius, kurie tinka į bet kokį, net į patį mažiausią laivą. Svarbu, kad laivo priekyje tilptų bent 110 mm skersmens tunelis šiam įrenginiui. O tiek vietos tikrai galima rasti vos ne kiekviename laivelyje, turinčiame kietą dugną. Be to, tokios sistemos kaina tapo prieinama daugumai laivavedžių – pati mažiausia sistema, skirta laiveliams iki 7m ilgio, šiandien kainuoja maždaug nuo 950 Eur (be PVM). Taigi, ką vertėtų žinoti ir į ką atkreipti dėmesį, renkantis tokį manevravimo įrenginį?
Visų pirma – jo galią ir matmenis. Manevravimo įrenginių, kaip ir laivų, yra labai daug, todėl jų kainos, galia ir matmenys yra labai įvairūs. Tačiau pagrindinis jų skirstymo kriterijus yra jų pajėgumas, vadinamas kilogramjėge („kgf“). Būtent kilogramjėgos, o ne mums įprasti kilovatai, nurodo manevravimo įrenginių pajėgumą. Dažnai tenka girdėti, jog klientai prašo, pavyzdžiui 3kW, įrenginio. Bet mažai kas žino, jog tie minėti 3kW gali sugeneruoti ir 45kgf jėgą ir vos ne dvigubai didesnę 70kgf jėgą. Viskas priklauso nuo sraigto bei jo tunelio dydžio. Įprasta, jog kilogramjėgos yra proporcingos laivo ilgiui – taigi kuo ilgesnis laivas, tuo daugiau jėgos reikia jo stūmimui. Tačiau šiuo atveju labai svarbu atkreipti dėmesį į kai kurių gamintojų naudojamą gudrybę: įprastai kgf jėgos būna deklaruojamos esant 12V (arba 24V) įtampai. Bet dėl manevravimo įrenginių naudojimo ypatybių tuo metu, kai įjungiamas įrenginys, sistemoje dažnai nebelieka minėtos įtampos. Gerai, jei tuo metu jūs turėsite kad ir 11,5V įtampą, tačiau dažnu atveju ji bus arčiau 11,0V. Kas jums iš to? Ogi tai, kad paskaičiavus, jog jums turėtų pakakti 60kgf galios įrenginio, įsigijus tokį, kuris minėtą jėgą išduoda prie 12V, jūs realiai šios jėgos niekada neturėsite. Realiomis sąlygomis iš tokio įrenginio, ko gero, daugiausiai gausite 55kgf, o gal net ir 50kgf jėgos. Todėl yra didelė tikimybė, jog tokio įrenginio galios tam tikromis sąlygomis jums tiesiog nepakaks. Taigi, idealu, jog norimą įrenginio galią lygintumėte ir rinktumėtės ne ties 12V įtampa, o bent ties 11V ar net 10.5V. Tuomet tikrai būsite garantuoti, jog darbo metu jūsų įrenginys išduos būtent tiek galios, kiek jums reikia.
Antrasis labai svarbus pasirinkimo kriterijus yra sraigto dydis. Esmė čia paprasta – kuo labiau manevravimo įrenginys pastumtas į laivo priekį, tuo jis bus efektyvesnis. Tačiau beveik visų laivų kylis laivo priekyje kyla aukštyn. Visais atvejais, manevravimo įrenginio tunelis turi būti paniręs po vandens linija („vaterlinija“) bent per vieną savo diametro skersmenį, bet ir ne mažiau nei per ketvirtį savo skersmens nuo kylio. Laikantis tokių reikalavimų, dažnai tenka susidurti su tuneliui reikalingos montavimo vietos stoka. Tokiu atveju, prieš perkant jūsų pasirinktą įrenginį, vertėtų pasidomėti – galbūt kiti gamintojai siūlo tokio pat galingumo ar net galingesnį įrenginį, kuriam reikėtų mažesnio skersmens tunelio. Dažnai rinkoje pirmaujančių gamintojų įrenginiai yra efektyvesni, todėl reikalauja mažiau vietos montavimui nei pigesni analogai. Nepamirškite, jog naudodami mažesnio skersmens tunelį, kuris bus sumontuotas arčiau laivo priekio, turėsite didesnį efektą, nei didesnis tunelis, sumontuotas toliau nuo priekio.
Ir trečiasis kriterijus, apie kurį taip pat niekas nepagalvoja, – įrenginio naudojimo intervalas. Dauguma įprastų manevravimo įrenginių veikia primityviu „įjungtas/išjungtas“ būdu: paspaudžiate mygtuką ar patraukiate už svirtelės ir jau girdite charakteringą burzgimą bei vandens burbuliavimą, nes įrenginys plaka vandenį visu pajėgumu. Deja, šitaip dirbti jis gali tik labai trumpą laiką. Gamintojai dažniausiai nurodo iki pusės minutės saugų nepertraukiamą darbo intervalą, kurį viršijus atsiranda perkaitimo rizika. Dažnu atveju tokios darbo trukmės pakanka, tačiau jei yra didelis šoninis vėjas ar srovė, o laivą norisi išlaikyti vienoje vietoje ilgesnį laiko tarpą, tokio tipo įrenginys yra netinkamas. Mažai kas žino, jog šiandien rinkoje jau yra taip vadinamų „proporcingo tipo“ įrenginių, kurie turi beveik neribojamą naudojimo intervalą. Savo galią jie gali paskirstyti, kaip ir mini pavadinimas, proporcingai – t.y. tolygiai. Įsivaizduokite – įsidėjote galingą įrenginį, nes dažnai tenka būriuoti vėjuotose ar srauniose vietovėse. Tačiau sklandžiai švartuotis dienomis, kai vanduo visiškai ramus, jums nepavyksta, nes jūsų įrenginys, vos prilietus valdiklį, tiesiog sviedžia laivą į vieną ar į kitą pusę. Taip yra todėl, jog tokiomis sąlygomis šis tapo tiesiog per galingas. Tačiau naudojant proporcingo tipo įrenginius, šios bėdos nebūtų, nes įrenginio galią galima reguliuoti pagal poreikį. Lyginant su įprastais įrenginiais, proporcingieji neturi nė vieno trūkumo (išskyrus truputį didesnę kainą). Jie dirba gerokai tyliau (tam tikrais atvejais jų darbo išvis negirdėti), gerokai švelniau, dažnai jų valdikliai turi integruotus temperatūros ir įkrovimo lygio matuoklius, ir svarbiausia – jų naudojimo intervalas yra beveik neribotas. Specialistai, esant galimybei, vienareikšmiškai rekomenduoja rinktis tik tokio tipo įrenginius.
Paskutinis kriterijus, apie kurį būtina pamąstyti prieš įsigyjant manevravimo įrenginį, yra jo maitinimo sistema. Jei jūsų laivas neturi daug hidraulinių įrenginių, tikėtina, jog pasirinksite elektrinį manevravimo įrenginį. Tokiu atveju būtina pagalvoti apie jo baterijas, jų montavimo vietą bei jų įkroviklį: baterijas rekomenduojama rinktis bent AGM tipo, skirtas giliam iškrovimui (kadangi įprastos švininės baterijos nemėgsta būti iškrautos daugiau nei 50% jų talpos). Taip pat bateriją reikia pasirinkti atsižvelgiant į įrenginio srovės poreikius bei numatomą įrenginio naudojimo intervalą. Kaip pavyzdį imkime mažą 20kgf įrenginį, sumontuotą, tarkime, 6m laivelyje. Toks įrenginys reikalautų maždaug 150A srovės. Kad išduotų tokią nominalią srovę, baterija turi išduoti bent 300A momentinę srovę (žymimą „CCA“). Tokius parametrus turi maždaug 40-50Ah talpos akumuliatoriai. Mažesnė talpa lygu trumpesnis darbo laikas, bet tuo pačiu ir reikalingas silpnesnis įkroviklis. Pastrąjį reikia rinktis taip, kad jo įkrovimo srovė būtų ne mažesnė nei 10% bendros baterijų talpos. Mūsų atveju reikėtų bent 5Ah įkroviklio. Naudojant silpnesnį, ne tik ilgės įkrovimo laikas, bet ir trumpės baterijos tarnavimo laikas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog labai rekomenduojama kartu su manevravimo įrenginiu įsidiegti ir jo baterijos monitorių – prietaisą, rodantį jos įkrovimo lygį. Tai reikalinga tam, kad žinotumėte, kiek dar galite naudotis savo turimu įrenginiu ir kad neliktumėte be jo labiausiai reikiamu momentu.
Taigi, kaip matote, klaidingai pasirinkę manevravimo įrenginį, jūs ne tik permokėsite, bet ir galimai neturėsite iš jo jokios naudos. Rekomenduojame prieš perkant pasikonsultuoti su šios srities profesionalais bei, kaip jau minėjome, rinktis būtent tuo besispecializuojančių gamintojų prekes.